Kartais žmonės nesako „myliu tave“. Kartais jie tiesiog sako: -Būk atsargus. -Ar šiandien valgei? -Paskambink man, kai grįši. -Aš tai padariau dėl tavęs.

Kartais žmonės nesako „myliu tave“.

Kartais jie tiesiog sako:

-Būk atsargus.

-Ar šiandien valgei?

-Paskambink man, kai grįši.

-Aš tai padariau dėl tavęs.

Įvertinkime tas mažas frazes, kurias girdime kiekvieną dieną, kurios galbūt kartais skamba banaliai, nuobodžiai, įkyriai. Kurių dažnai neišskiriame kaip ypatingų. Nes būtent jos yra tikroji meilės išraiška. Jos yra tikroji meilės apraiška. Frazė „myliu tave“ yra visa apimanti, viską apjungianti, viską suvienijanti. Ji apibendrina mūsų kasdienius, kartais atrodo, mažareikšmius žodžius, veiksmus, žvilgsnius.

Vertinkime kiekvieną šalia esančio žmogaus žodį, žvilgsnį, prisilietimą. Nes kiekviename jų slypi užkoduota žinutė, kurią gali atkoduoti tik viduje tūnanti, nuo mažytės žiežirbos užsiliepsnojanti meilė. Ir tada žinai, kad nieko nėra pasaulyje stipresnio už tą banalų žodį, bet tokį galingą jausmą, kuris augina angelo sparnus... Kuris skraidina į tolius... Kuris neša į kažkur horizonte eančią laimės šalį... Kaip gerai, kad kišenėje  galima užčiuopti raktą nuo jos vartų. Svarbiausia – juo pasinaudoti. Tinkamai juos atrakinti ir įeiti pro juos drugeliais pazdančia širdimi. Ir žinoma, mokėti visa tai įvertinti, išlaikyti, išsaugoti... Mokėti puoselėti, kurti ir žengti kartu valso žingsneliais vakar, šiandien ir rytoj... Kartu suktis gyvenimo sukury tarsi valso melodijoje ant parketo...