Pasaulis Tau skolingas ateitį...

Tai ne pasakojimas apie kažką. Tai pasakojimas, kviečiantis susikaupti ir pagalvoti, dėl ko kuriamas gyvenimas ir kaip jis valdomas – kaip piešiamas jo žemėlapis, kokie jausmai ir kokia gyvenimo erdvė nuspalvina to žemėlapio taškus skirtingomis spalvomis. Ir, žinoma, pagrindinis klausimas gyvenime – kodėl... Pasakojime ieškoma atsakymo į jį. Mėginama pateikti įvairias versijas. Tačiau pateikiamos ne versijos. Pateikiamos tik alternatyvos pasirinkimui, kurios gali pasukti gyvenimo kelią į vieną arba į kitą pusę, tačiau pasuka jį taip, kaip turi būti....

Šiame pasakojime visi šie gyvenimo niuansai pasakojami vieno vienintelio asmens išgyvenimais. Jauna mergaitė, pasirinkusi modelio kelią, atvyksta į Europą jos užkariauti. Ir užkariauja ją. Užkariauja visą pasaulį. Sukuria grožio imperiją, diktuojančią rinkoje madą, kuria ir pristato unikalius projektus. Tačiau Europoje išgyventa didžiausia pagrindinės herojės tragedija sukuria atskirą tamsų pasaulį, kuriame jinai gyvena, kurio varoma tarsi kuru ji kuria stebuklus, kuriuose viena kalba kalba atskiri grožio deriniai – spalva, muzika, judesys... Ir visi jie suteikia prasmę... Visi jie pasakoja apie skirtingus dalykus, kurių išvada viena – grožis, sukurtas tamsoje, skausme, širdgėloje, laukime, meilėje, kuri buvo tokia stipri ir kuri liko tik neišgyvenamas prisiminimas. Ta tragedija – jos gyvenimas, kurio išgyventi ji nemėgino, kuriam ji tiesiog pakluso, nes būtent tragedijos įkvėpta ji mirė gyvenimui ir prisikėlė kūrybai, išgarsinusiai jos vardą visame plačiame pasaulyje...

FREE PREVIEW

„Tą vakarą ji eilinį kartą užkopė į didingosios miesto katedros bokštą pasigrožėti vakarėjančiu miestu. Pažvelgė į apačią ir pasijuto tarsi Dievas, apžvelgiantis savo valdas. Kaip gera jausti tokią valdžią. Ir čia pat sukilo pavydas, kodėl ne jinai valdo pasaulį, o kažkas, ko ji negali suvokti protu. Jautė, jog yra kažkas antgamtiško, tačiau visa tai, kas ją domino, kuo ji gyveno, ji siejo su gamta. Galbūt tas kažkas antgamtiškas ir yra gamta, nuo kurios prasideda žmogaus gyvenimas ir kurioje jis baigiasi. Nežinojo Deim Klar, kad ateis tokia diena, kai ji susidurs su ta antgamtiška jėga. Tik tada tokiems pamąstymams jai laiko nebus. Tada širdį, sielą ir protą valdys kitos mintys. Tada širdį, sielą ir protą temdys jausmų maišatis, kurios ji suvaldyti neišmoks ir kuri kankins, kamuos ją ir didžioji jos pačios lemtis mėgausis ta jos kančia. Ta diena, kai Deim apie tai nesusimąstė ir buvo pradžia visko, ko ji atvyko išgyventi į tą šalį ir ko išgyventi ji negalėjo, nemokėjo ir, galų gale, ko gero, net nenorėjo. Nes ta kančia buvo jos tamsaus pasaulio penas, kuriuo maitinama ji kėlė save kūrybai.“